Tarptautinės konferencijos, susitikimai ar renginiai neretai tampa vieta, kur susitinka šimtai ar net tūkstančiai žmonių iš įvairių šalių. Kaip užtikrinti, kad kiekvienas jų jaustųsi suprastas ir galėtų pilnai įsitraukti į diskusiją? Atsakymas paprastas – vertimai žodžiu.
Kaip atrodo vertėjo žodžiu kasdienybė?
Nors esame įpratę prie patogaus ausinuko, kuriame realiu laiku girdime savo gimtąja kalba sakomą pranešimą, užkulisiuose vyksta didžiulis darbas. Vertėjų kabinos – tai tarsi „nematoma scena“, kurioje vyksta sinchroninis vertimas arba nuoseklusis vertimas, greita reakcija ir tikslumo siekis.
Vertėjai kartais susiduria su techninėmis kliūtimis ir situacijomis: pradingsta garsas, stringa mikrofonas ar net nustoja veikti ausinės. Tokiais atvejais itin svarbu gebėti greitai reaguoti – nedelsiant informuoti techninį personalą ar renginio organizatorius, pereiti prie atsarginės įrangos, o prireikus improvizuoti, kad vertimas nenutrūktų. Jei garsas dingsta ilgesniam laikui, vertėjai, dirbantys kabinoje, dažnai atidaro duris ar langelį, kad girdėtų pranešėją tiesiogiai iš salės ir galėtų tęsti vertimą. Toks darbas reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir gebėjimo išlaikyti dėmesį bei perduoti pagrindinę mintį net esant ribotai informacijai. Jų reakcijos greitis, lankstumas ir gebėjimas išlikti ramiai net stresinėje situacijoje leidžia auditorijai net nepastebėti, kad ką tik kilo problema.
Pranešėjai retai laikosi parengtos kalbos – jie improvizuoja, nukrypsta nuo temos, įterpia juokelių ar pasidalina asmeninėmis istorijomis. Tokie spontaniški nukrypimai reikalauja iš vertėjų ypatingo dėmesio ir lankstumo: jie turi akimirksniu suprasti prasmę, emociją ir kontekstą, kad žinutė išliktų tokia pat gyva ir įtaigi kita kalba.
Privalomi įgūdžiai vertėjui žodžiu
Konferencijų vertėjai privalo apdoroti informaciją akimirksniu – klausytis pranešėjo, suprasti esmę, surasti atitikmenį tikslinėje kalboje ir tuoj pat jį ištarti. Trumpalaikė atmintis čia atlieka svarbiausią vaidmenį: reikia prisiminti kelias pranešėjo sakinius, o tuo pačiu jau perteikti ankstesnę mintį auditorijai.
Tarptautinės konferencijos dažnai būna orientuotos į specifines sritis – mediciną, teisę, technologijas ar finansus. Vertėjai turi nuolat atnaujinti savo žodyną, sekti aktualijas ir žinoti naujausią terminiją. Neretai prieš renginį jie gauna medžiagą iš organizatorių ir privalo kruopščiai pasiruošti.
Sinchroninio vertėjo darbas visada yra komandinis – kabinoje dirba du vertėjai, kurie keičiasi kas 20–30 minučių. Kol vienas verčia, kitas stebi, fiksuoja terminus, padeda kolegai užsirašydamas sudėtingesnius skaičius ar pavadinimus. Šis bendradarbiavimas užtikrina sklandų vertimą be pertraukų.
Be kalbos vertimo, specialistas turi gebėti perteikti ir pranešėjo toną, emociją, humoro elementus ar metaforas taip, kad auditorija gautų tokią pačią, aiškią ir tikslią žinutę, kokią siekia perduoti pats pranešėjas. Tai subtilus, bet labai svarbus gebėjimas, dėl kurio vertimas tampa gyvas, o ne mechaniškas.
Moksliškai įrodyta tiesa
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad sinchroninis vertimas yra viena iš sudėtingiausių intelektinių veiklų. Pasak Moser-Mercer (2000), vertėjas per 30 minučių darbo patiria panašų kognityvinį krūvį kaip intensyvaus egzamino metu. Vertėjas vienu metu klauso, apdoroja, verčia ir kalba.
Kitaip tariant, vertėjai patiria nuolatinį aukšto lygio protinį krūvį, reikalaujantį išskirtinės koncentracijos, atminties lankstumo ir streso valdymo. Tokio krūvio poveikis matomas ir fiziologiškai: po intensyvios sesijos vertėjai dažnai jaučiasi išsekę, lyg būtų atlikę sunkią net fizinę užduotį.
O vienas pagrindinių nuosekliojo vertimo įrankių – užrašų technika. Vertėjai turi išsiugdyti unikalią simbolių kalbą, leidžiančią per kelias sekundes užfiksuoti esminius pranešimo akcentus. Nors šis metodas atrodo „ramesnis“ nei sinchroninis vertimas, moksliniai tyrimai rodo, kad jis taip pat yra itin sudėtinga intelektinė veikla, reikalaujanti ypatingų įgūdžių.
Pasiruošimo scenarijus: kaip padėti vertėjui tapti jūsų renginio balsu
Vertėjai, gavę pranešėjų tekstus, skaidres ir pagrindinių terminų žodyną, gali pasiruošti žymiai efektyviau. Tokiu būdu užtikrinama, kad specializuota terminologija (pvz., medicinos ar teisinės sąvokos) bus perteikta tiksliai.
Kabinos, ausinės ir mikrofonai – tai vertėjų darbo įrankiai. Profesionaliai įrengta kabina su gera garso izoliacija, patikimos ausinės ir kokybiški mikrofonai užtikrina, kad vertimas vyktų sklandžiai, be trukdžių ar vėlavimų. Renginių organizatoriai, pasirūpinę šia įranga, užtikrina, kad dalyviai girdės švarų, aiškų vertimą.
Vertėjui labai svarbus kalbėjimo tempas ir struktūra. Jei pranešėjas kalba tolygiai, aiškiai artikuliuodamas, vertimas tampa daug kokybiškesnis. Vertėjui sunkiausia sekti labai greitai kalbančius pranešėjus arba tuos, kurie nuolat nukrypsta nuo temos. Trumpi sustojimai po pagrindinių teiginių – tikras palengvinimas kabinoje dirbančiam specialistui.
Kaip atrodo vertimas, kai reikia versti į 24 kalbos vienu metu
Europos Parlamento posėdžiai vyksta net 24 oficialiomis ES kalbomis, kas teoriškai reiškia 552 įmanomus kalbų derinius (iš → į). Norint valdyti tokį sudėtingą vertimo procesą, Parlamento vertėjai naudoja tarpinį (angl. relay) vertimą: pranešėjas kalba viena kalba (pvz. anglų, prancūzų ar vokiečių), ir tas pranešimas iš karto verčiamas į vieną iš tarpinių kalbų, o vėliau iš šios – į kitas kalbas. Taip vertėjai išvengia būtinybės turėti specialistą kiekvienam tiesioginiam kalbos deriniui – tačiau tai reiškia papildomą tarpinį žingsnį, todėl visų vertimo grandys turi dirbti labai sinchroniškai ir tiksliai.
Tokio masto daugiakalbystė – unikali pasaulyje: kasdien Parlamento kabinose dirba apie 330 nuolatinių ir keli šimtai laisvai samdomų vertėjų, užtikrinančių, kad kiekvienas Europos Parlamento narys galėtų kalbėti ir klausytis savo gimtąja kalba. Vertėjai dirba mažose, stiklinėse kabinose, iš kurių mato posėdžių salę ir girdi viską realiuoju laiku. Jų darbas reikalauja ne tik kalbinės kompetencijos, bet ir geležinės koncentracijos. Kalbėtojų kalbos tempas dažnai siekia 120–160 žodžių per minutę, o vertimas turi sekti iš paskos vos su kelių sekundžių vėlavimu.
Be to, vertėjai dažnai susiduria su spontaniškais pasisakymais, idiomomis, juokeliais ar kultūrinėmis nuorodomis, kurioms ne visada yra tiesioginių atitikmenų kitose kalbose. Todėl Europos Parlamento vertėjai ne tik verčia žodžius, bet ir perteikia pranešimo toną, logiką bei emocinį krūvį, kad visų šalių atstovai išgirstų tą pačią žinutę. Šis darbas laikomas vienu sudėtingiausių vertimo žodžiu pavyzdžių pasaulyje – reikalaujančiu ne tik kalbos meistrystės, bet ir gebėjimo išlikti susikaupus, kai visa salė laukia kiekvieno tavo žodžio.
Vertimo žodžiu ateitis
Vertimo žodžiu sritis nuolat kinta ir prisitaiko prie naujų technologijų bei globalių tendencijų. Pastaraisiais metais daug diskusijų kelia automatinis sinchroninis vertimas, kai kalbos realiuoju laiku verčiamos naudojant dirbtinio intelekto (AI) įrankius.
Vis dėlto jų ribotumas akivaizdus: AI vis dar sunkiai supranta kontekstą, ironiją, humoro elementus ar kultūrines užuominas, todėl dažnai pateikia pažodinį, bet ne visada prasmingą vertimą. Būtent todėl žmogaus vaidmuo išlieka nepakeičiamas.
Kabinoje gimsta supratimas
Vertimai žodžiu yra tiltas tarp kalbų, žmonių ir kultūrų. Be jų tarptautiniai renginiai netektų savo esmės – galimybės laisvai dalintis žiniomis ir patirtimi. Nors vertėjai dažniausiai lieka nematomi, jų darbas yra svarbus elementas, lemiantis renginio sėkmę.
Jei planuojate tarptautinę konferenciją, susitikimą ar renginį ir norite, kad kiekvienas dalyvis jaustųsi įtrauktas, kreipkitės į „Skrivanek“. Mūsų patyrę vertėjai užtikrins sklandų sinchroninį ar nuoseklųjį vertimą žodžiu bei suteiks profesionalų aptarnavimą nuo A iki Z.
Daugiau apie mūsų paslaugas sužinokite čia: https://skrivanek.lt/paslaugos/vertimai-zodziu/