Kiekviena kalba – tai psichologinis kultūros atvaizdas. Todėl vertimo į kitą kalbą procesas yra sudėtingas – įvairūs teksto atspalviai gali atsirasti ir išnykti priklausomai nuo pasirinktų žodžių. Kad vertimas būtų tikslus ir atspindėtų subtiliausius originalo niuansus, juo turi rūpintis patyrę kalbos specialistai ir gimtakalbiai redaktoriai.
Vis dėlto iššūkių neišvengia net ir geriausiai amatą išmanantys vertėjai. Žodis, kuriuo nusakoma tam tikra koncepcija vienoje kalboje, gali neturėti konkretaus atitikmens kitoje. Be abejo, sudėtingumu įprastas konstrukcijas visada lenkia idiomos ir slengas. Tačiau tai ne vienintelė problema – esama ir paplitusių, nuo seno vartojamų žodžių, kurie išreiškia gilius, unikalius tam tikros kultūros aspektus.
Ateina žiema, prie pabaigos artėja dar vieni metai. Puikus metas apžvelgti kelis žodžius, kuriais nusakomos žmogaus patirtys pereinamuoju laikotarpiu.
Pirmasis – portugalų kalbos žodis „saudade“. Jį poetė ir vertėja Carolyn Forche apibūdina taip: „tai miglotas ir nuolatinis troškimas to, kas neįmanoma, ne dabarties, o kito laiko – kažko iš praeities arba ateities; tai už širdgėlą stipresnis liūdesys ir ilgesys; tai skausmas, kuris žmoguje suplevena kaskart pajutus laimę“. Vis dėlto į anglų kalbą versdama portugalų poetės Claribelos Alegrios knygą „Saudade“, C. Froch jos pavadinimui parinko žodį „sorrow“ (liet. širdgėla). Neradusi artimesnio atitikmens, ji nusprendė vartoti žodį, atspindintį tik vieną sudėtingos portugališkos sąvokos aspektą.
Japonų kalbos žodis „aware“ reiškia „saldų trumpos, blėstančios transcendentinio grožio akimirkos kartėlį“*.
Vokiečiai žodžiu „Fernweh“ nusako specifinį ilgesį vietos, kurioje išties niekada nebuvai.
Korėjiečių kalbos žodis „won“ reiškia žmogaus nenorą atsisakyti turimos iliuzijos.
Rašytojas Vladimiras Nabokovas apie rusų kalbos žodį „toska“ rašė: „Anglų kalboje nėra vieno žodžio, kuris apimtų visus „toska“ atspalvius. Giliausia ir skausmingiausia jo reikšmė – neaprėpiama sielos kančia, dažnai neturinti konkrečios priežasties. Švelnesniais atvejais taip vadinamas bukas sielos skausmas, ilgesys be konkretaus objekto, maudulys, miglotas nerimas, psichologinė kančia. Kai kada šis žodis vartojamas į konkretų subjektą ar objektą nukreiptam troškimui, nostalgijai, mylimojo ilgesiui nusakyti. Mažiausiai intensyvi „toska“ reikšmė – nuobodulys.“
„Lítost“ – čekų kalbos žodis, nusakantis agoniją, kurią pajunta savo apgailėtinumą staiga suvokęs žmogus.
Visi šie žodžiai nusako unikalius, daugiasluoksnius psichologinius reiškinius. Akivaizdu, kad neatsiejama vertėjo darbo dalis – kita kalba tiksliai išreikšti sudėtinių sąvokų prasmę. „Skrivanek“ nuolat dirba su sudėtingais tekstais ir sprendžia prasmės perteikimo iššūkius. Prireikus mes visada kreipiamės į konkrečios srities specialistus ir kartu aiškinamės miglotas koncepcijas. Kruopščiai atrinktą vertėjų komandą sudaro patyrę, talentingi specialistai, bendromis jėgomis gebantys įveikti net ir sudėtingiausius kalbinius klausimus.
O kokių „neišverčiamų“ žodžių žinote Jūs? Jų galima rasti kiekvienoje kalboje!
*Anjana lyer, „30 Untranslatable Words from Other Languages“ (iliustracijos)