Užsienio kalbų žinios yra vienas dažniausių darbo pasiūlymuose minimų reikalavimų. Jos aktualios įvairiose darbo srityse, ir dažnas darbdavys tikisi, kad kandidatas mokės ne vieną užsienio kalbą. Neretai darbo skelbimuose akcentuojamas ir puikių lietuvių kalbos žinių poreikis.
„CV-Online“ kartu su „Skrivanek“ vertimų biuru ir kalbų mokykla 2022 m. rugpjūčio 16 d.- rugsėjo 4 d. vykdė užsienio kalbų poreikio darbo rinkoje tyrimą. Apklausoje dalyvavo 1100 respondentų.
www.cvonline.lt įmonių publikuojamuose darbo skelbimuose populiariausias reikalavimas kandidatams yra anglų kalba – ji nurodoma 45 % darbo pasiūlymų. Antroji pagal populiarumą skelbimuose yra ne užsienio, o valstybinė lietuvių kalba – 27 %. Kitos reikalaujamos arba pageidaujamos kalbos yra rusų (1 %), lenkų (1 %), prancūzų, vokiečių, ispanų ir švedų.
Nors ir ne gausiai, pasitaiko darbo pasiūlymų, kuriuose reikalaujama mokėti danų, estų, italų, latvių, norvegų, olandų, rumunų ar kitas kalbas. Dažniau iš kandidato tikimasi tiesiog bent dviejų užsienio kalbų žinių.
Apklausos duomenimis, darbe respondentai dažniausiai vartoja šias kalbas: anglų (44 %), rusų (36 %), vokiečių (4 %) ir lenkų (3 %). 8 % apklaustųjų darbe nevartoja jokios užsienio kalbos. Taigi, nors darbo skelbimuose rusų kalbos reikalavimas nurodomas nedažnai, rinkoje ši kalba vis dar vartojama gan aktyviai.
„Skrivanek“ kalbų mokyklos vadovė Kristina Šuškevič pastebi, kad verslo aplinkoje anglų kalbos mokymų poreikis ir toliau išlieka milžiniškas. Žinias noriai tobulina tiek specialistai, tiek aukštesnio ar aukščiausio lygio vadovai – tie, kuriems anglų kalba yra būtina raštu ir žodžiu bendraujant su užsienio kolegomis, klientais, partneriais ar tiekėjais. Įmonės investuoja ne tik į populiariosios anglų, bet ir į vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų kalbų kursus. Įdomu tai, kad Lietuvoje stiprėja poreikis pramokti latvių kalbos – ją dažniausiai renkasi įmonių vadovai, planuojantys žengti į Latvijos rinką.
Kokios užsienio kalbos ir kokiu lygiu reikės darbe, priklauso nuo srities ir pareigų
Informacinių technologijų srityje anglų kalba — savaime suprantamas dalykas. Ja neretai pateikiami ir patys darbo pasiūlymai – signalas, kad anglų kalba darbovietėje vartojama kasdien. Iš šios srities specialistų tikimasi puikių anglų kalbos žinių tiek raštu, tiek žodžiu.
Gebėjimas laisvai bendrauti būtinas klientų aptarnavimo srityje, tad nieko stebėtino, kad iš darbuotojų reikalaujama mokėti 2-3 užsienio kalbas. Įprastai nurodoma anglų, lietuvių ir rusų kalbų trijulė, o visa puokštė kitų užsienio kalbų būtų laikomos privalumu. Klientų aptarnavimo ir administravimo srityse galima aptikti bene plačiausią reikalaujamų užsienio kalbų spektrą.
Tuo tarpu transporto srityje be anglų ir rusų kalbų aktuali lenkų, bankininkystės srityje – skandinavų kalbos.
Prekyboje itin svarbios puikios lietuvių (šnekamosios) kalbos žinios, o štai gamybos srityje užsienio kalbų žinių reikalaujama itin retai, nebent iš aukštesnes pareigas užimančių specialistų ar vadovų.
Kokios užsienio kalbos bus reikalaujama, priklauso ir nuo to, kurios šalies kapitalo įmonė ieško darbuotojo, pvz., vokiško kapitalo įmonė iš kandidatų tikėsis vokiečių kalbos žinių. Žinoma, užsienio kalbos poreikis priklauso ir nuo to, su kokiomis rinkomis įmonė dirba.
Užsienio kalbų lygio nustatymas
Nors iš kandidatų reikalauti užsienio kalbos žinių įprasta, tačiau, apklausos duomenimis, reta įmonė atrankos metu naudoja rimtesnius kalbos lygio įvertinimo būdus ir priemones. 54 % apklausos dalyvių nurodė, kad nei vienos atrankos, kurioje teko dalyvauti, metu nebuvo testuojamos užsienio kalbų žinios. 21 % respondentų teigė, kad užsienio kalbų žinios buvo tikrinamos mažiau nei pusėje atrankų.
Pasak „Skrivanek“ vadovės K. Šuškevič, profesionalus užsienio kalbos testavimas ne visuomet ir reikalingas. Viskas priklauso nuo konkrečiai darbo pozicijai keliamų reikalavimų – jeigu būsimas darbuotojas užsienio kalbą darbo metu vartoja tik kartais, galima pasikliauti ir gyvenimo aprašyme pateikta informacija. Tačiau jeigu darbuotojui užsienio kalba bus pagrindinis darbo įrankis, pvz., švedų kalba darbe bus kasdien aktyviai vartojama raštu arba žodžiu, profesionalus testavimas yra būtinas.
Didžioji dauguma įmonių, tikrinančių kandidatų užsienio kalbų žinias, tai daro užduodamos konkrečius klausimus arba visą pokalbį vesdamos užsienio kalba. 20 % įmonių naudoja kalbos lygio nustatymo testą, o 15 % įmonių kliaujasi kandidato pateiktu užsienio kalbos lygio sertifikatu.
Jeigu kandidatas pateikia pažymėjimą apie nustatytą kalbos mokėjimo lygį, reikia įvertinti kelis dalykus. Pirmiausia, kada šis pažymėjimas buvo išduotas – jeigu tai įvyko prieš daugiau nei trejus metus, verta pasidomėti, ar kandidatas šiuo metu aktyviai vartoja užsienio kalbą, nes nevartojamos kalbos įgūdžiai nyksta. Antra – kokia įstaiga išdavė pažymėjimą, ar galima ja pasikliauti? Jeigu kyla abejonių dėl kalbos mokėjimo lygio, darbdaviui verta pagalvoti apie profesionalų užsienio kalbų testavimą, leidžiantį įvertinti visus kalbinius įgūdžius – gramatiką, skaitymą, žodyną, rašymą ir kalbėjimą. Toks testavimas gali būti atliekamas taikant inovatyvią „Focus“ testavimo sistemą – ji patogi, nes visas procesas vykdomas nuotoliniu būdu, o objektyvūs rezultatai leidžia darbdaviui suprasti, ar kandidato kalbos įgūdžiai atitinka pozicijai keliamus reikalavimus.
Kurių užsienio kalbų mokomasi dažniausiai?
Net 86 % respondentų mano, kad jiems reikėtų įgyti užsienio kalbos žinių arba jas patobulinti. Pagrindinis motyvas – būti konkurencingu darbo rinkos dalyviu.
Apklausos dalyviai pirmenybę teiktų anglų (58 %), rusų (13 %) bei vokiečių kalbos (11 %) mokymuisi ar tobulinimui. Mažesnė dalis darbuotojų norėtų mokytis ispanų, prancūzų, švedų, italų arba norvegų kalbos.
Ir vis dėlto – nors darbuotojai supranta užsienio kalbų svarbą, retas kuris jų mokosi. Per pastaruosius dvejus metus užsienio kalbos (-ų) mokėsi ar žinias tobulino:
- individualiuose kursuose – 25 %,
- grupiniuose kursuose – 16 % apklaustųjų.
Šie respondentai nurodė mokęsi savo lėšomis arba naudojęsi nemokamomis alternatyvomis. Vadinasi, darbuotojai linkę investuoti į užsienio kalbų žinių gerinimą ir savo laiką, ir pinigus.
Kalbų mokymosi formos
Jei darbuotojai galėtų rinktis, pirmenybę jie teiktų individualiems, nuotoliniu būdu arba gyvai vykstantiems užsienio kalbų kursams. Antras pagal populiarumą variantas – grupiniai kursai gyvai arba nuotoliu, o mažiausiai priimtina mokymosi forma – kursai įmonės patalpose (prieš darbą, po darbo arba jo metu).
„Skrivanek“ kalbų mokyklos vadovė K. Šuškevič tvirtina, kad apklausos rezultatai atspindi šiuo metu vyraujančias tendencijas: „Per pandemiją užsienio kalbų mokymosi formos kardinaliai keitėsi. Nuotolinės užsienio kalbų paskaitos, prieš pandemiją buvusios retenybe, dabar tapo standartu – online formatą pamėgo tiek dėstytojai, tiek besimokantieji. Netgi dabar, kai yra visos sąlygos grįžti prie kontaktinių užsienio kalbų kursų, to daryti nelinkusi nei viena pusė. Įmonės savo darbuotojams taip pat organizuoja tik nuotolinius kursus – darbuotojams yra gerokai patogiau prisijungti prie paskaitos iš namų ar biuro, sudalyvauti paskaitoje nesutrukdo ir komandiruotė kitame mieste ar šalyje.“
Beje, apklausos dalyviai gan aktyviai domisi ir savarankišku kalbų mokymusi, pvz., naudojantis specializuotomis programėlėmis.
„Skrivanek“ vadovės įsitikinimu, mokantis užsienio kalbų svarbiausia yra motyvacija: „Kai žmogus aiškiai žino, kodėl mokosi užsienio kalbos, sėkmė beveik garantuota. Mokytis geriausiai sekasi tada, kai užsienio kalbos žinių labai reikia (dėl darbo) arba labai norisi (asmeniniai tikslai). Susidomėję gali lengvai rasti įvairiausių kalbų mokymosi programėlių, kurios padeda savarankiškai pramokti naujos užsienio kalbos arba patobulinti turimos kalbos žinias. Svarbiausias dalykas išlieka motyvacija ir gebėjimas nuosekliai mokytis ne kelias dienas ar savaites, o ištisus mėnesius ar netgi metus. Tai pavyksta ne visiems – galiausiai dauguma motyvuotų žmonių nusprendžia per įdomų užsienio kalbos pasaulį keliauti lydimi profesionalaus dėstytojo.“
CV-Online – Baltijos šalyse pirmaujantis kompleksinių personalo paieškos ir atrankos paslaugų teikėjas.
Skrivanek – kalbinių paslaugų lyderė, užimanti 50 vietą tarp didžiausių kalbinių paslaugų teikėjų pasaulyje ir teikianti aukščiausios kokybės vertimo ir lokalizacijos paslaugas daugiau kaip 100 kalbų bei užsienio kalbų mokymus daugiau kaip 35 kalbų.