Ekolingvistika, vertimas ir planeta žemė

Ekolingvistika

Kalba yra pagrindinė priemonė, kurią vartoja žmonės norėdami išreikšti savo potyrius. Vertimas – meno forma, padedanti susikalbėti skirtingų šalių gyventojams. Kalba ir vertimas sieja žmones visame pasaulyje dėl daugybės priežasčių. O kaip su tuo yra susijęs pasaulis?

Ekolingvistika šiandien kylanti kalbotyros šaka, daugiausia dėmesio skirianti išsiaiškinti, kaip žmonių kalba sąveikauja su gamtos pasauliu. Michael Halliday, 1990 m. į pasaulinę diskusiją įtraukė terminą ekolingvistika ir uždavė klausimą: „Kaip kalbinės struktūros ir tekstų ypatumai yra susiję su aplinkos problemomis?“

Klimato pokyčiai planetoje sukelia krizes visame pasaulyje, tačiau norint tai išspręsti reikia didelio žmonių įsitraukimo ir jų bendradarbiavimo. Kartais toks bendradarbiavimas reiškia vietinių kaimo vietovių partnerystę su užsienio mokslininkais – ir čia svarbus vaidmuo atitenka vertėjams raštu ir žodžiu. Pavyzdžiui, vertėjai suprantantys sudėtingas aplinkosaugos problemas bei išmanantys šią terminologiją, buvo ypač svarbūs ir reikalingi kiekviename Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos etape.

Ekoligvistika – sritis, kur gilinamasi ne tik į psichologinius klausimus, bet ir praktinius tikslus. Pavyzdžiui, kaip istorijos, kurias pasakojame kitiems, turi įtakos mūsų aplinkai? Nes tai, kaip elgiamės su savo upėmis, vandenynais, žeme ir kita mus supančia aplinka, remiasi mūsų įsitikinimais, kuriuos apibrėžia ir perteikia kalba. Ekolingvistika siekia išsiaiškinti, kaip tie įsitikinimai ir istorijos, turėjusios didelį poveikį mūsų gamtos pasauliui, paskatino mus rinktis. Tai studijų sritis, kurioje nagrinėjamos istorijos apie tai, kas mūsų manymu yra teisės, tikslai, planeta žemė… Istorijos, iš praeities, kurias gali tekti nagrinėti iš naujo.

Mokslininkas Arran Stibbe (Ekolingvistikos asociacijos įkūrėjas) sako: „Dalis ekolingvistikos vaidmens yra pasipriešinimas istorijoms, kuriomis grindžiama skirtinga ir ekologiškai destruktyvi visuomenė, tačiau ne mažiau svarbi dalis yra naujų istorijų paieška.“

Kitas klausimas, kurį nagrinėja ekolingvistika, yra tai, kokią svarbią informaciją galima rasti tūkstančiuose skirtingų kalbų. Galbūt, pavyzdžiui, kai kuriose čiabuvių kalbose yra informacijos apie ekosistemų apsaugą ar ligų gydymą, kurios nežinome, nes nesuprasdami kalbos negalėjome pritaikyti šios informacijos šiuolaikinėje visuomenėje. Tokiais atvejais mūsų vertėjai vėl veikia kaip tarpininkai tarp daugybės skirtingų žmonių, kuriems reikalinga tokia informacija, tačiau ji yra pasiekiama tik suprantantiems retą tolimo krašto kalbą.

J.V. McShulski