Skandinavų kalbos vis dažniau vadinamos ateities kalbomis. Jų mokėjimas suteikia galimybę ne tik pažinti laimingiausių pasaulio žmonių kultūrą, bet ir yra įdomus bei patrauklus CV punktas, galintis padėti gauti pelningą darbą įmonėje, kurios veikla susijusi su Skandinavijos šalimis.
Ne be priežasties Skandinavija tapatinama su aukštu gyvenimo, švietimo ir naujovių lygmeniu. Šiame straipsnyje nagrinėsime ne tik Skandinavų šalis, t. y. Daniją, Norvegiją ir Švediją, bet ir Suomiją. Pastaroji, nors ir yra Šiaurės šalis, nepriskiriama Skandinavijai, nes nepriklauso germanų šalims. Šiaurės šalys pirmauja visuose ekonominiuose ir socialiniuose tyrimuose. Pagal socialinės plėtros rodiklį geriausia gyventi Norvegijoje (šiame reitinge Švedija užima dešimtą vietą, Danija – šešioliktą, o Suomija – dvidešimt antrą). Šios valstybės (su Suomija priešakyje) priklauso konkurencingiausioms pasaulio šalims.
Pagal 2013–2014 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitingą Suomija šiame sąraše yra trečioje vietoje, Švedija – šeštoje, Norvegija – vienuoliktoje, o Danija – penkioliktoje. Pagal JTO Sustainable Development Solutions Network (SDSN) ataskaitą iš 156 tirtų šalių danai yra laimingiausi pasaulio žmonės (norvegai antroje, o švedai ir suomiai atitinkamai penktoje ir septintoje vietoje). Remiantis 2013 m. Bertelsmano fondo ataskaita, visos šalys – Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija – turi aukščiausio lygio socialinę sanglaudą.
Kasmet auga Lietuvos ir Skandinavijos komercinių mainų vertė. Artima geografinė padėtis, nedidelės išlaidos ir kvalifikuoti darbuotojai skatina Šiaurės įmones plėtoti verslą Lietuvoje.
Lietuvos įmonės taip pat vis labiau ieško galimybių įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje. Žinoma, vienas iš bendradarbiavimo iššūkių yra kalba. Nors Šiaurės kalbos ir lietuvių kalba priklauso tai pačiai indoeuropiečių kalbų grupei, nevertėtų tarp jų ieškoti panašumų. XII–XIII a. atsiradusios Šiaurės kalbos (išskyrus suomių) priskiriamos germanų kalbų grupei, kuriai priklauso daugiau nei 26 mln. žmonių. Jos nėra vienalytės, esama daug tarmių. Šios kalbos dažnai painiojamos, skiriasi tam tikromis detalėmis – jas nelengva išmokti, bet tikrai verta. Toliau trumpai aptarsime kiekvieną iš kalbų.
Norvegų kalba
Norvegų kalbą vartoja 5 mln. žmonių. Ši kalba turi itin daug tarmių, rodančių, iš kur tam tikras asmuo yra kilęs. Tarp skandinavų kalbų ji laikoma lengviausia kalba: tarimas yra daug paprastesnis negu danų kalbos (galbūt dėl to, kad nėra bendrai priimtos formos), o gramatika paprastesnė negu švedų kalbos (nėra asmenavimo ir linksniavimo). Viešajame gyvenime skiriamos dvi formos: bokmål (3,5 mln. vartotojų) ir nynorsk (apie 700 tūkst. vartotojų). Norvegijos pranašumas – tai paklausi darbo rinka, kurioje mažas nedarbas (3,5 proc.) ir dideli darbo užmokesčiai.
Švedų kalba
Alfredo Nobelio kalbą vartoja 10 mln. žmonių Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje ir Suomijoje, kur ji yra antroji valstybinė kalba. Oficialios švedų kalbos pagrindas yra Stokholmo tarmė. Kuo geriau mokama vokiečių kalba, tuo lengviau išmokti švedų kalbą, o mokant švedų kalbą, galima susikalbėti su norvegų kalbos vartotoju.
Danų kalba
Danų kalba yra Farerų salų valstybinė kalba, taip pat vartojama Šlėzvige-Holšteine. Iš viso ją vartoja 5,2 mln. žmonių. Įdomu tai, kad Islandija iki XX a. 5 deš. priklausė Danijai, tad danų kalbos Islandijoje mokoma kaip vienos pagrindinių užsienių kalbų šalia anglų ir norvegų. Manoma, kad ši kalba yra sudėtingiausia pasaulyje po olandų ir kinų kalbų. Vis dėlto verta stengtis ją išmokti, nes, Pasaulio banko duomenimis, Danija yra septintoji turtingiausia pasaulio valstybė. Be to, pagal Great Place to Work tyrimus ji yra 21-a geriausia darbo vieta.
Suomių kalba
Šiame sąraše suomių kalba užima išskirtinę vietą. Atsižvelgiant į geografinę padėtį, suomių kalba viešai laikoma skandinavų kalba. Tačiau ji nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai kaip dauguma Europos kalbų. Ją vartoja apie 6 mln. žmonių, daugiausia Suomijoje, taip pat Švedijoje ir Karelijos Respublikoje Rusijoje. Ši kalba turi gerokai daugiau linksnių negu lietuvių kalba ir daugybę galūnių sudarymo išimčių, tačiau neskirstomos giminės. Norint išmokti šią kalbą, reikia daug kantrybės ir pasiaukojimo. Bet yra dėl ko stengtis. Suomija pagal Fragile States Index jau ketvirtą kartą pripažįstama stabiliausia pasaulio valstybe. Skandinavų kalbos jungia dosnias ir skaidrias globėjiškas šalis ir politines sistemas, apribojusias viešąjį sektorių ir teikiančias pirmenybę privačioms įmonėms. Bendradarbiavimas su šiuo regionu išties pelningas. Tačiau, kaip tvirtina Danijos verslo forumo pirmininkas Leifas Christiansenas, reikėtų atminti, kad skandinavų versle priimta mokėti bent dvi užsienio kalbas. Laimė, sudėtingų ir paslaptingų skandinavų kalbų vis dažniau siūloma mokytis Lietuvos kalbų mokyklose.