Raštų, abėcėlių atsiradimo, vystymosi, nykimo istorija pagrįsta kintančiomis prekybos, kultūrinio dominavimo bei religinėmis srovėmis. Dvi kartos žmonių, kurios rašydamos nevartoja savo gimtosios kalbos rašmenų, gali sukelti jos rašytinei kalbai pavojų pradėti nykti arba išnykti visiškai.
Išnykusi vietos kalbų mokykla – grėsmė kultūrai
Įkvėptas internetinės kalbų ir abėcėlių enciklopedijos Omniglot.com Timas Brukas (Tim Brookes) įkūrė „Nykstančių abėcėlių projektą“ (angl. „Endangered Alphabets Project“), skirtą paremti „nykstančias mažumų ir vietos kultūras, naudojant jų rašto sistemas menui kurti.“ Jis pristato tris rašto sistemų dalis, atspindinčias skirtingus žmogaus proto aspektus:
- fonetinis garso elementas;
- semantinis aspektas, kuris suteikia prasmę kalboje;
- grafinė sudedamoji dalis iš kreivių ir linijų.
Viena pagrindinių šios problemos priežasčių – karai ir užkariavimai, kurie nuvedė prie daugybės kultūrų išnykimo, įskaitant jų kalbas ir raštą. Atėjusi valdžia įtvirtina vieną kalbą vietoje kitos, kad galėtų lengviau kontroliuoti, suvienyti gyventojus ir naikinti mažumos gyvybingumą, o priverstinė svetimų kalbų mokykla tapo savotiška norma.
Ne tik istorinės pasekmės
Dar 1000 metų pr. Kr. dėl finikiečių lyderiavimo pasaulio prekyboje plačiai pasklido jų rašto sistema, todėl nyko kitos rašto sistemos, kurios tuo metu nebuvo naudojamos. Mažų populiacijų išmirimas kartu su jų raštu bei kalbomis paskatino Timą Bruką likusių individų, kurie dar turi šias nepakeičiamas žinias, paieškoms atokiuose žemės kampeliuose.
Amerikietiškos lotyniškos abėcėlės kursyvo atveju, dabar vykstantį žinių išnykimą vykdo valstybinės mokyklos, kurios nustojo mokyti šio dalyko. Atrodo, kad šis sprendimas kilo be apmąstymo ar planavimo. Šis variantas „pasirinktas“, nes mokomasis dalykas laikmetyje, kai daugelyje veiklų dominuoja komunikacija klaviatūra, paskelbtas nereikšmingu ir laikomas švietimo lėšų švaistymu. Išties gaila, kai, esant tokiai gausybei užsienio kalbų, mokykla nusprendžia pasukti trumparegišku praktiškumo keliu ir neskirti pakankamai dėmesio šalies kultūrai.
Kalbos žinių trūkumo žala – akivaizdi
Geriau įsigilinę, XXI amžiuje visų pirma matome, kad dideli, įvairaus pobūdžio nuostoliai patiriami, kai žinios apie raštą išnyksta (ir galiausiai išnyksta pats raštas). Vienas svarbių pavyzdžių: daugybė amerikietiškų dokumentų parašyti raštu, kuris šiuolaikiniams šeštokams, nesimokiusiems gimtosios kalbos rašto, atrodo kaip užsienietiški hieroglifai. Užaugę šie jauni amerikiečiai negalės iššifruoti net savo senelių asmeninių laiškų. Jie yra atitraukti nuo savo civilizacijos rašto žinojimo ir taip pat nebeturės kitokių ryšių. Ar tai tikrai normalu laisvoje ir raštingoje visuomenėje? Žinoma, situaciją gali pagerinti ir pasirinkta kalbų mokykla, tačiau pats jaunas žmogus turi rodyti norą tobulėti ir įgyti žinių.
Be egzistuojančių dokumentų nesupratimo yra ir kitų netekčių, kai iš žmonių atimta jų rašto mokymosi ir vartojimo galimybė. Pasak „Psychology Today”, vaikų mokymas rašyti savo abėcėlę rankomis skirtas ugdyti jų gebėjimui įsisavinti žinias. Sujungtų smegenų dalių sąveika („skaitymo grandinė“) rašymo metu suaktyvinama, o tai neįvyksta rašant klaviatūra. Indianos universiteto atliktame tyrime po laiško su instrukcijomis gavimo grupės pradedančių mokytis skaityti ir rašyti penkiamečių smegenų skenavimo rezultatai parodė, kad padidinta jų neuronų veikla labiau priminė suaugusiųjų neuronų veiklą nei vaikų. Rašymas kursyvu moko smegenis integruoti regėjimo ir lytėjimo informaciją, o tai dėl nervinių jungčių palengvina motorinį lankstumą.
Aistra kalboms ir jų istorijai – vienas iš dalykų, kuriuo pasižymi „Skrivanek“ kalbų mokykla. Galite būti tikri, kad mūsų komandos nariai įsigilins į kiekvieną vertimo paslaugų poreikio aspektą ir skirs tam tiek dėmesio, kiek tik reikalauja užduotis.