Didžiųjų klaidų sąrašas mirė: tegyvuoja klaidos?

Didžiųjų klaidų sąrašas mirė: tegyvuoja klaidos? | Skrivanek

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) šių metų sausio 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakyta Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo. Dar 1997 m. patvirtintas dokumentas Valstybinei kalbos inspekcijai suteikė galimybę skirti pinigines nuobaudas už bendrinės kalbos normų nepaisymą. Šis sprendimas, tikėtina, atvers naują puslapį kalbos vartosenos praktikoje ir taps savotišku visuomenės atsakomybės išbandymu. Ar pokytis VLKK požiūryje į daromų kalbos klaidų vertinimą simbolizuoja šviesią ateitį ir kokios įtakos tai turės vertimo biurams?

Sąrašo ypatybės

Prieš apžvelgdami pokyčius ir jų reikšmę, trumpai priminsime apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą bei jo turinį. Šiuo VLKK sudarytu rinkiniu tenka naudotis, kai reikalingas tikslus teksto vertimas, rengiami spaudos pranešimai. Sąrašu remiasi ir Valstybinė kalbos inspekcija, kuri siekia užtikrinti, kad masinėse informavimo priemonėse nebūtų grubių kalbos klaidų.

Didžiųjų kalbos klaidų sąraše galime rasti žodyno, žodžių sandaros, linksnių vartojimo, jungimo bei žodžių tvarkos klaidų. Taip pat šiek tiek užsimenama apie tartį, pateikiami įvairūs pavyzdžiai, kurių kalboje reikėtų vengti. Iš esmės jis buvo sudarytas tam, kad būtų galima kiek įmanoma labiau apsaugoti valstybinę kalbą. Visgi pats bausmių principas turėjo ir neigiamą reikšmę – Lietuva buvo negausiame šalių būrelyje, kurios taiko nuobaudas už netaisyklingą kalbą viešoje erdvėje.

Pagaliau atlaisvinti pančiai?

Kiek užbėgsime viskam už akių – teksto vertimas, redagavimas vis tiek turės būti atliekamas atsižvelgiant į nustatytas kalbos taisykles, normas. Skirtumas tas, kad nuo šiol už jų nesilaikymą nebus baudžiama, o įsivyrauti turėtų rekomendacinio ir konsultacinio pobūdžio priežiūra. Toks VLKK žingsnis yra sveikintinas, nes liberalesnis kalbos vartojimo monitoringas padidins pasitikėjimą pačia institucija ir prisidės prie savarankiško taisyklingos kalbėsenos ugdymo. Visgi tam, kad tai leistų pasiekti norimą rezultatą, visuomenė turi būti pasiruošusi, o filologai, mokytojai ir vertėjai negali atsipalaiduoti, nes atsakomybė, slegianti jų pečius, tikrai nesumažės.

Individualaus indėlio reikšmė

Priimtas nutarimas tarsi įpareigoja pagrįsti išreikštą pasitikėjimą piliečiais. Tai nereiškia, kad teksto vertimas gali būti bet koks, o eteryje vertėtų numoti ranka į galiojančias taisykles, nes jos, bent jau artimiausiu metu, niekur nedings. Galime teigti, kad įsitikinsime, koks iš tikrųjų yra atskirų individų ir visuomenės brandos lygmuo: jeigu panaikintos finansinės nuobaudos bus traktuojamos kaip atsivėrusi galimybė lietuvių kalbą vartoti pernelyg lengvabūdiškai, vargu, ar toks požiūris laikytinas sveikintinu, o nutarimas – nusisekusiu.

Specialistų poreikis išliks

Į kiekvieną naują iššūkį galima reaguoti su baime arba pozityviai, tačiau nepanašu, kad tendencijos turėtų keistis ir kalbinių paslaugų specialistai turėtų pristigti darbo. Noras atrodyti reprezentatyviai ir profesionaliai vis dar yra labai svarbus, todėl kokybiškas, specializuotas teksto vertimas, lokalizacija, redagavimas bei kitos verslui būtinos paslaugos liks paklausios. Be to, panašu, jog išaugs konsultacijų poreikis, todėl tai galėtų tapti papildoma paslauga, naudinga tiek jos teikėjui, tiek gavėjui. Lankstumas ir bandymas prisiderinti prie esamos situacijos visuomet padeda atrasti naujų nišų veiklai, kuria užsiimama.

Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo panaikinimas – pozityvus sprendimas, kurio nauda įsitikinsime labai greitai. Visgi svarbiausiu aspektu išlieka pakitęs požiūris į kalbos vartojimą viešumoje, kuriuo VLKK sąmoningai perduoda estafetę kiekvienam piliečiui.