Dirbtinis intelektas (DI) ir jo sprendimai naudojami vis įvairesnėse profesinėse srityse: kai kurie palengvina darbą finansų analitikams, rinkodaros specialistams, kiti naudojami medicinoje pacientų ligos istorijoms, tyrimams analizuoti ir padėti gydytojams greičiau nustatyti diagnozę.
Šie inovatyvūs sprendimai daro įtaką ir vertimų industrijai. Nors dirbtinio intelekto įrankiai vertėjui suteikia naujų galimybių, bet sukelia ir tam tikrų iššūkių. Šiame straipsnyje nagrinėsime dirbtinio intelekto atliekamo vertimo privalumus, trūkumus ir ieškosime atsakymo į klausimą, ar dirbtinis intelektas jau gali pakeisti vertėjus.
Dirbtinio intelekto privalumai
Vertimo greitis ir efektyvumas
Dirbtinio intelekto vertimo algoritmai apdoroja didžiulį kiekį teksto per labai trumpą laiką. Toks greitis ypač naudingas dirbant su didelės apimties projektais, kurių terminai yra itin trumpi.
Terminologijos vientisumas
DI užtikrina nuoseklų vertimo rezultatą. Apmokytas dirbti su konkrečiomis kalbų poromis ir terminologija, dirbtinis intelektas išlaiko vientisumą didelės apimties dokumentuose ir sumažina neatitikimų riziką.
Kaštų taupymas
Kalbant apie pasikartojančius ir rutininius vertimus, DI gali būti ekonomiškai efektyvus sprendimas atliekant rutinines užduotis. Taip vertėjai gali patikėti paprastus vertimus dirbtiniam intelektui, o patys sutelkti savo dėmesį į sudėtingesnius kalbinius projektus.
Dirbtinio intelekto trūkumai
Lingvistiniai niuansai
Dirbtinis intelektas dažnai susiduria su sunkumais perteikiant skirtingoms kalboms būdingas subtilybes ir kultūrinius niuansus. Šis trūkumas išryškėja, kai susiduriama su idiomomis, metaforomis ar nuo kultūrinio konteksto priklausančiais posakiais.
Konteksto supratimas
Nors dirbtinis intelektas gali pateikti pažodinį vertimą, jam gali būti sunku suprasti platesnį kontekstą. Dėl to atsiranda netikslumų, išsikreipia teksto prasmė ir skaitytojas gali būti klaidinamas.
Kūrybiškumas ir kultūrinis jautrumas
DI trūksta kūrybiškumo ir kultūrinio jautrumo. Žodžių ir posakių kultūrinio atspalvio supratimas kol kas yra iššūkis dirbtinio intelekto įrankiams. Verčiant kūrybinius tekstus būtinai reikia vertėjo korekcijų.
Ar galima aklai pasitikėti dirbtinio intelekto vertimu?
Žmonės yra linkę naiviai tikėti, kad sujungus gilų mašininį mokymąsi su neįtikėtinu duomenų kiekiu, kompiuteris gebės padaryti viską, ką geba žmogus. Nepaisant vis didėjančio populiarumo, vertimas atliekamas dirbtiniu intelektu neprilygsta vertimams, kuriuos atlieka puikiai kalbą išmanantys žmonės.
Pietų Korėjoje buvo surengtas konkursas, kuriame rungėsi mašininiai vertimo įrankiai ir kalbos profesionalai. Du tekstai buvo išversti iš korėjiečių į anglų kalbą ir atvirkščiai. Žmonių parengtas vertimas laimėjo. Rezultatai atskleidė, kad 90 proc. neuroninio mašininio vertimo (NMT) buvo gramatiškai netikslūs ir vertimo kokybe neprilygo puikiai kalbą išmanančio žmogaus darbui.
Dirbtinis intelektas kol kas negali pakeisti žmogaus atliekamo vertimo, nes kompiuteris negeba perteikti visų kalbos niuansų, kurie kyla iš kiekvienos kalbos gramatinių taisyklių, semantikos, sintaksės ir kultūros.
Teksto vertimas internetinėms svetainėms
Į užsienį orientuoti verslai turi poreikį išsiversti savo internetinę svetainę į tikslinės rinkos kalbą. Kartais šiam darbui atlikti pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai. Tačiau verčiant mašininiu būdu yra rizika išversti tekstą netiksliai ir neatitikti tos šalies kultūrinio konteksto.
Be to, mašininis vertimas neįvertina techninių internetinės svetainės galimybių, koks yra maksimalus žodžių ar ženklų skaičius tam tikroje vietoje – pavadinimo, šūkio, aprašymo laukelyje. Verčiant internetines svetaines svarbu vadovautis transcreate principu, kai tekstas yra ne tik išverčiamas, bet ir adaptuojamas pasitelkiant kūrybiškumą, rinkodaros ir kultūrines žinias, kad tekstas suskambėtų įtraukiančiai ir parduodančiai.
Kokia dirbtinio intelekto vertimo ateitis?
Šios dirbtinio intelekto inovacijos vertimo srityje padeda rasti būdą, kaip suderinti mašininį ir žmogaus vertimą. Tam tikrų tipų turiniui dirbtinis intelektas yra greitesnis, efektyvesnis ir ekonomiškesnis sprendimas. Kita vertus, tradicinis vertimas, paremtas žmogaus patirtimi, pasižymi subtiliu kultūrinių ir kontekstinių ypatumų supratimu, kurį dirbtinis intelektas sunkiai atkartoja.
Idealus metodas dažnai apima strateginį dirbtinio intelekto ir žmogaus prisilietimo derinį. DI gali atlikti įprastas, pasikartojančias užduotis, o vertėjai gali sutelkti dėmesį į turinį, kuriam reikia kultūrinio jautrumo, kūrybiškumo ir gilaus konteksto supratimo. Tačiau kol kas vertimas dirbtiniu intelektu nėra itin tikslus – norint gauti kokybiškai išverstą tekstą, vis dar reikalingas žmogaus prisilietimas.