Griauname mitus apie kalbų mokymąsi

kalbų mokymasiss

Užsienio kalbų mokymasis dažnam yra nemenkas iššūkis. Ne kiekvienas drįsta jo imtis – norinčius stabdo įvairiausi mitai. Neretai suabejojama savo jėgomis ar net nauda, kurios galėtų duoti kalbų mokykla. Mitai dažniausiai gimsta susidūrus su sunkumais mokantis ypač sudėtingų kalbų. Nusprendėme juos sugriauti – aptarsime labiausiai paplitusius mitus apie kalbų mokymąsi ir paaiškinsime, kodėl jais tikėti neverta. Tik įveikus mitų kuriamą įsivaizduojamą barjerą galima mėgautis kalbų mokymųsi.

 

5 gajūs mitai apie kalbų mokymąsi

 

Kiekviena kalba pasižymi savais ypatumais – skiriasi jų gramatikos taisyklės, abėcėlė, žodžių tarimas ir kirčiavimas. Tai lemia kalbos mokymosi sudėtingumo lygį. Dažną nuo naujos kalbos mokymosi atgraso baimė kalbėti su akcentu, netaisyklingai tarti sunkesnius žodžius ir tiesiog klysti. Štai dar keli mitai, stabdantys žmones peržengti kalbų mokyklos slenkstį.

1. Išmoksiu kalbą vien skaitydamas knygas ir žiūrėdamas filmus

Daugelis tiki, kad jiems nereikalinga kalbų mokykla, nes taisyklingo žodžių tarimo ir gramatikos taisyklių galima išmokti tiesiog skaitant knygas ir žiūrint filmus originalo kalba. Tačiau šis būdas nėra toks efektyvus kaip mokymasis mokykloje. Nauja informacija, žodžiai išlieka trumpalaikėje, o ne ilgalaikėje atmintyje, todėl įgytos žinios greitai pasimiršta. Kalbų mokyklose įgytos žinios nuolat kartojamos, tad palaipsniui perkeliamos į ilgalaikę atmintį.

2. Jeigu negyvensiu toje šalyje, niekada tinkamai neišmoksiu jos kalbos

Pradėti mokytis galima nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Gyvenant šalyje, kurios kalbą mokomasi, lengviau tobulinti jau turimus įgūdžius. Pastebėta, kad didelė dalis imigrantų, apsigyvenę šalyje, kurios kalbos pagrindų neturėjo, taip ir neišmoksta taisyklingai kalbėti. Kalbų mokykla šiuo atveju padės ne tik įsisavinti pagrindines gramatikos taisykles, bet ir lavinti jau turimus įgūdžius neišvykus iš šalies.

3. Nerasiu laiko mokytis kalbos

Žmonės dažnai teigia, kad neturi laiko naujiems pomėgiams, mokslams ir tiesiog sau. Kartais tai reiškia, kad žmogus paprasčiausiai nenori mokytis kalbos. Jei naujų įgūdžių vis dėlto norisi, tačiau nerimą kelia laiko stoka, vadinasi, atėjo laikas susidėlioti prioritetus. Naujai kalbai pakanka skirti vos 45 minutes per dieną – pavyzdžiui, naujų dalykų galima sužinoti ir prie puodelio kavos ar ruošiantis miegoti.

4. Neturiu gabumų

Nejaučiate turį gabumų kalboms? Neverta atsisakyti minties mokytis. Įdėjus šiek tiek pastangų, pasitelkus žaidimo formą, informaciją galima suvokti ir įsisavinti daug lengviau. Žaismingus metodus šiandien taiko beveik kiekviena kalbų mokykla.

5. Mokytis kalbų reikia pradėti vaikystėje

Žinoma, kad vaikai lengviau įsisavina naują informaciją ir peržengia kalbos akcento barjerus, mokytis niekada nevėlu. Išmokti kalbą gali bet kurio amžiaus žmogus – viskas priklauso nuo įdėtų pastangų ir noro. Išlavinti galima tiek tarties, tiek kitokius kalbinius įgūdžius.

Visas kalbos mokymosi procesas dažnai suvokiamas klaidingai. Svarbiausia – nuoširdžiai stengtis ir siekti rezultatų. Labai svarbu ir tinkama komanda – kalbų mokyklos ir jose dirbantys mokytojai. Jie atsakys į visus klausimus, suteiks motyvacijos ir parengs ne tik efektyvią, bet ir įdomią mokymosi programą.

„Skrivanek“ naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naudojantis šia svetaine. Galite blokuoti slapukų naudojimą, tačiau kai kurie iš jų yra būtini, kad tinklalapis veiktų tinkamai. Žemiau pasirinkite „Patvirtinti“, kad patvirtintumėte, jog perskaitėte ir priimate mūsų slapukų politiką. Daugiau informacijos

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close