Kalbos lygio nustatymas – itin naudingas sprendimas verslui, leisiantis greitai ir konkrečiai nustatyti darbuotojų ir kandidatų kalbinių kompetencijų (gramatikos, žodyno, skaitymo, rašymo, kalbėjimo) profilį. Tačiau anglų kalbos lygio nustatymas, rusų kalbos lygio nustatymas, vokiečių kalbos lygio nustatymas bei kitų kalbų lygio nustatymas ir mokymo poreikių nustatymas reikalauja papildomų veiksmų.
Dažniausiai sutinkama užsienio kalbų žinių klasifikacija yra Bendrieji Europos kalbų metmenys, CEFR (ang. Common European Framework of Reference for Languages, CEFR). Šią Europos Tarybos patvirtintą klasifikaciją sudaro šeši lygiai, žymimi didžiąja raide ir skaičiumi (A1–C2). CEFR skalė tokia aiški, kad nepalieka vietos netikslumams. Nepaisant to, pati kalba yra labai sudėtingas dalykas, ypač 21-ame amžiuje. Todėl būtina iš naujo kelti klausimą, kas ir kaip turėtų vertinti kalbos įgūdžius.
Kalbos lygio nustatymas ir modernios technologijos
Technologijų plėtra pakeitė kalbinių kompetencijų vertinimo ir mokymo būdą. Kontaktinis mokymasis klasėje arba auditorijoje nebėra vienintelė forma mokytis. Įsitvirtinęs nuotolinis mokymasis, leidžiantis studentams lankyti pamokas ir nuotoliniu būdu sėkmingai įgyti žinių, pavertė švietimą lengvai prieinamu ir lankstesniu.
Dauguma įprastų kalbos testų sudaro gramatikos, žodyno, skaitymo ir kalbėjimo užduotys, kurios dažniausiai pateikiamos klausimų raštu arba žodžiu forma. Atlikus testą, egzaminuotojas patikrina atsakymus ir pagal surinktą taškų skaičių nustato atitinkamą kalbinių kompetencijų kategoriją (lygį).
Interneto ir nuolatinės technologijų plėtros amžiuje šie klasikiniai vertinimo metodai vis labiau sensta. Vienas reikšmingesnių pakeitimų – dirbtinio intelekto ir taškų skaičiavimo algoritmų naudojimas atsakant raštu ir žodžiu.
Kembridžo anglų kalbos komisija
Netgi Kembridžo anglų kalbos komisija, kuri yra itin vertinama kalbų egzaminų srityje, naudojasi šiuolaikinių technologijų sprendimais. Kembridžo atliekami testai yra kompiuterių pagalba pritaikyti pagal kiekvieno kandidato kalbos įgūdžius. Kompiuteryje įdiegta programa apdoroja atsakymus ir nustato egzaminuojamo asmens įgūdžių lygį ir naudodama iteracinį algoritmą, iš didesnio testo elementų rinkinio parenka tinkamai suderintą individualiai suderintų klausimų poaibį. Be to, kompiuteris keičia klausimų sudėtingumą testo eigoje. Šie individualizuoti testai gali suteikti kandidatams daugiau teigiamos patirties, taip mažindami nerimą ar nuovargį juos atliekant.
Kalbos lygio nustatymas pasitelkiant dirbtinį intelektą
Dėl naujausios dirbtinio intelekto (AI) pažangos taip pat galimas automatinis kalbos lygio nustatymas. Mašininio mokymosi algoritmai gali būti išmokyti vertinti mokinių kalbą ir rašymą panašiai kaip žmogaus. Pavyzdžiui, Linguaskill (Cambridge Assessment English) testavimo moduliui padeda automatinis klaidų aptikimas.
Žinoma, reikia atminti, kad kompiuteris yra nepatikimas dalykas ir, svarbiausia, nejautrus žmogaus elementams, pvz., testą lydinčiam stresui, tarimo defektams ir pan. Dirbtinis intelektas vertina 0–1 sistemoje (blogai / gerai).
Linguaskill modulyje kompiuteris praneša egzaminuotojui apie visas abejones. Tada egzaminuotojo pažymys pridedamas prie AI klaidų aptikimo sistemos, kad būtų dar labiau pagerintas jos balų surinkimo gebėjimas. Palyginti su daug darbo reikalaujančiu žmogaus klaidų tikrinimu, šis „mišrus“ metodas duoda geriausius rezultatus, todėl procesas tampa veiksmingesnis ir reikalauja mažiau priežiūros.
Kas turėtų nustyti kalbos lygį?
Tačiau reikia atminti, kad tokį kompiuterio ir žmogaus tandemą turėtų prižiūrėti atitinkamos kvalifikacijos specialistas. Gali atrodyti, kad šiam vaidmeniui tinkamiausias asmuo yra native speaker, t. y. tas, kuriam tam tikra kalba yra gimtoji. Gimtosios kalbos vartotojai gali pajusti mažiausias kalbos subtilybes. Priklausomai nuo konteksto, žodžiai gali turėti skirtingas reikšmes – vietiniai vartotojai juos iškart išskirs. Gimtosios kalbos vartotojas taip pat „jaus“, ar tam tikras posakis yra frazeologizmas, ar tam tikra frazė, nors ir atrodo gramatiškai teisinga ir logiška, iš tikrųjų yra vartojama.
Ar pakanka būti gimtosios kalbos vartotoju, norint vertinti kalbos lygį?
Gimtosios kalbos vartotojai yra nepakeičiami ir fonologijos klausimais. Kalbos skambesys ir ritmas yra viena sunkiausiai įgyjamų kompetencijų, o tokio lygio klaidas ir neatitikimus itin sunku aptikti ir apibūdinti su tokia kalba neužaugusiam asmeniui. Taip pat kultūros klausimai, slengų, tarmių išmanymas ir kt.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas gimtakalbis yra tinkamas vertinti kitų kalbos kompetencijas! Dažnai gimtakalbiai, neturintys pedagoginio išsilavinimo, atsainiai žiūri į rezultatus ir nekreipia dėmesio į tokius aspektus kaip gramatika. Pavyzdžiui, daugumai pasaulio mokytojų anglų kalba nėra gimtoji. Kad galėtumėte gerai mokyti ir vertinti kalbines kompetencijas, reikia ne tik gerai mokėti kalbą, bet ir turėti atitinkamų specialių žinių.
Akademinio požiūrio į kalbų mokymąsi užuomazgos siekia 20-ojo amžiaus septintąjį dešimtmetį. Anuomet šios žinios iš esmės sutapo su kalbotyros sritimi, o dabar apima kur kas platesnį turinio spektrą: mokymo ir mokymosi metodų istoriją, psichologiją, sociolingvistiką, fonologiją ir sintaksę, diskurso analizę, kalbos teoriją, taikomąją kalbotyrą ir kt.
Technologijos dabar yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis ir keičia kalbų vartojimo ir mokymosi būdus. Kalbos lygio nustatymas gali būti atliekamas individualizuota, daugiausia kompiuterizuota ir nebrangiai kainuojančia kalbinių kompetencijų tikrinimo sistema, jei vertinimo modelis yra paremtas kvalifikuotų kalbų mokymo specialistų žiniomis.