Nauja kalba slavams – nuo Kroatijos iki Ukrainos

Žmonės dar senovėje svajojo sukurti kalbą, kuria susišnekėtų ir kurią suprastų kiekvienas – nepriklausomai nuo gimtosios šalies ir prigimtos kalbos. Taip gimė esperanto kalba, o atskirų kalbų dialektai buvo jungiami į oficialias, bendrines kalbas.

Kelis šimtmečius buvo bandoma sukurti bendrą slavų kalbą. 1864 m. vieno tokio visuotinės slavų kalbos projekto autorius* iškėlė klausimą, kodėl gi kitos europietiškos kalbos – pvz., graikų, prancūzų, italų, vokiečių ar anglų, – nepaisant įvairių tarmių, turi literatūrinį variantą, o štai skirtingais slavų dialektais kalbantys žmonės vieni kitų nesupranta ir negali bendrauti viena kalba.

2017 m. birželio 1 d. pasauliui buvo pristatytas dar vienas bandymas sukurti bendrą slavų kalbą. Kaip skelbia Total Croatia News, čekų kalbininkas Vojtechas Merunka ir kroatų antropologas Emilis Hersakas suvienijo jėgas, kad suteiktų slavų kalbų vartotojams iš skirtingų šalių galimybę be vargo bendrauti tarpusavyje  ir sykiu pagerintų mašininio vertimo kokybę.

Šiuo metu anglų yra vienintelė Google vertimo sistemos tarpinė kalba, ir tai sukelia tam tikrų keblumų verčiant iš vienos slavų kalbos į kitą. Pavyzdžiui, per tarpinę anglų kalbą kroatų kalbos žodis medvied (daiktavardis, meška) verčiant į lenkų kalbą pavirsta ištverti, iškęsti (angl. endure), o į rusų – tęsti (angl. carry). Taip nutinka todėl, kad abu šie veiksmažodžiai yra angliško veiksmažodžio to bear sinonimai.

Kalbininkas V. Merunka tvirtina, kad naujosios slavų kalbos gramatiką jiedu su E. Hersaku sukūrė remdamiesi vien slavų kalbų struktūromis. Naujoji kalba tokia paprasta, kad bet kurios slavų kalbos vartotojas ją pajėgtų puikiai išmokti vos per mėnesį, o susišnekantis dviem slavų kalbomis suprastų iškart. Naujosios kalbos žodžiai turi slaviškas šaknis, juose nėra jokių dirbtinių elementų.

Anksčiau suvienyti slavus sukuriant bendrą kalbą bandyta dėl kultūrinių ir politinių įsitikinimų, kad visi slavai – viena tauta, ir šią vienybę turėtų atspindėti bendra kalba. Vaitecho Merunkos tikslai nepolitiniai. Išties imtis darbo jį paskatino praktiniai sumetimai – noras sukurti ryšį tarp žmonių, kurių gimtosios kalbos jau natūraliai turi daugybę panašumų. Toks ryšys ypač svarbus vis labiau įsivyraujant globalizacijai.

Viena iš Skrivanek specializacijų – lokalizavimas ir tekstų vertimas ir lokalizavimas į slavų kalbas ir iš jų. Mes puikiai išmanome kiekvieną slavų kalbą ir nepamirštame domėtis, kas gi naujo regione.

*Matija Majar-Ziljski (1809-1892 m.), Vikipedija

„Skrivanek“ naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naudojantis šia svetaine. Galite blokuoti slapukų naudojimą, tačiau kai kurie iš jų yra būtini, kad tinklalapis veiktų tinkamai. Žemiau pasirinkite „Patvirtinti“, kad patvirtintumėte, jog perskaitėte ir priimate mūsų slapukų politiką. Daugiau informacijos

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close